- išplūšoti
- išplūšóti žr. išplūšyti: 1. Gdl, Nm Linų lyna išplūšójo, manę[s] vyras pabijojo JD154. Kol ta lyna išplūšõs, mano vyras išmiegos JV109. | refl. Lš, Jz: Užmegzk mazgą – išsiplūšõs botagas Dkš. Botagas, raikštė išsiplūšójo Lp. Šmikis bepliauškinant išsiplūšójo Erž. Siūlai išsiplūšója nevaškavoti siuvant J. 2. Mrj, Dkš Išplūšójo bizūną Krsn. Botagą jau išplūšójai? Mrs. Išplūšotas siūlas Lzd. 3. intr. pasidaryti nelygiam, pairam, atšerpetoti: Klevo irklas išplūšójo JV465. | refl.: Išsiplū́šojęs medis – negal nė gero šaukšto padirbti Šts. | Išsiplū́šojęs beržas – žievė, tošys atskarsta Šts. 4. refl. susivelti, susitaršyti: Gulint plaukai išsiplūšója J. 5. refl. išsišvaistyti, išpluskinti: Sūnus dangindamos išsiplūšójo, t. y. ištrotijo daug daiktų savo J. \ plūšoti; atsiplūšoti; išplūšoti; nuplūšoti; paplūšoti; prisiplūšoti; suplūšoti
Dictionary of the Lithuanian Language.